- glitenti
- gliténti, -ẽna, -ẽno 1. tr. terlenti, termenti, kneboti, velti, buzoti: Ką čia glitenì? Tj. Glitenì ir glitenì (kramtai) sausą duoną lygiai be dantų Lkm. Valgyk košę, kad valgai, o negliténk po bliūdo pašalius Vkš. Glitenant durpių lysės paviršių, pirmiau reikia vandeniu sulieti rš. | refl.: Negerai po lietaus akėti – glitẽnasi paviršám, neišsiakėja giliau Pg. Biškį pašalo – ne teip glitẽnasi Pc. Glitenas dantys ir kimba pri kits kito, miltinius kleckus valgant Varn. 2. intr. eiti smulkiu žingsniu (pvz., slidinėjant): Kur tu glitenì tokiu slydžiu keliu? Als. Kad glitẽna kiek galėdama, nenora atsilikti Užv. Ir vėl kažkur glitẽna, nė valandos namie nepasėda Šll. \ glitenti; nuglitenti; parglitenti; prisiglitenti; suglitenti
Dictionary of the Lithuanian Language.